Žemėlapis

Ramsaras (Rāmsar)

Ramsaras – miestas šiaurės Irane, Mazenderano provincijoje, Kaspijos jūros pakrantėje. Į pietus nuo miesto stūkso Elburso kalnai.

Ramsaras žymus savo radioaktyviomis karštosiomis versmėmis. Čia fiksuojamas didžiausias natūralus radioaktyvumas Žemėje (iki 260 mSv).

1971 m. Ramsare pasirašyta tarptautinė konvencija (Ramsaro konvencija), kuria įsipareigojama saugoti pasaulio šlapynes.

Žemėlapis - Ramsaras (Rāmsar)

Platuma / Ilguma : 36° 54' 11" N / 50° 39' 30" E | Laiko juosta : UTC+3:30:30 / UTC+4:30 (Summer) | Valiuta : IRR | Telefonas : 98

Google

Google Earth

Bing

Nokia

OpenStreetMap

Esri.WorldImagery

Žemėlapis - Ramsaras

Esri.WorldStreetMap

Žemėlapis - Ramsaras

OpenStreetMap.Mapnik

Žemėlapis - Ramsaras

OpenStreetMap.HOT

OpenTopoMap

CartoDB.Positron

CartoDB.Voyager

OpenMapSurfer.Roads

Žemėlapis - Ramsaras

Esri.WorldTopoMap

Žemėlapis - Ramsaras

Stamen.TonerLite

Šalis - Iranas


Irano vėliava

Iranas, oficialiai Irano Islamo Respublika , iki 1935 m. Persija – valstybė Vakarų Azijoje. Šiaurėje ribojasi su Armėnija, Azerbaidžanu ir Turkmėnija, rytuose – su Afganistanu ir Pakistanu, vakaruose – su Iraku, šiaurės vakaruose – su Turkija. Šiaurėje Iranas prieina prie Kaspijos jūros, pietuose – prie Persijos ir Omano įlankų. Tai antra didžiausia valstybė Artimuosiuose Rytuose po Saudo Arabijos ir šešta pagal dydį Azijoje.

Irane susikūrė viena seniausių pasaulio civilizacijų ir dar prieš šešis tūkstantmečius Irano teritorijoje formavosi elamitų karalystės. VII a. pr. m. e. Iranas buvo suvienytas medų, o teritorinį apogėjų pasiekė VI a. pr. m. e., Kyrui Didžiajam įkūrus Achemenidų imperiją, dėl dydžio ir galios dažnai laikoma pirmąja supervalstybe. Imperija žlugo ją užkariavus Aleksandrui Didžiajam.

Žemėlapis - Iranas